Nėse largoni nga vetja njė ves tė dėmshėm, gjendja shėndetėsore do t'ju pėrmirėsohet pėr 80 pėr qind. Po qė se hiqni qafe edhe njė dhe pranoni dy tė mira, do tė jetoni 14 vjet mė gjatė. Cilat vese?
Ata tė cilėt pinė alkool me masė, ushtrojnė rregullisht, nuk pinė duhan dhe hanė pesė pemė e perime nė ditė, jetojnė mesatarisht 14 vjet mė gjatė sesa njerėzit tė cilėt nuk praktikojnė asnjėrėn nga kėto vese.
Njė numėr jashtėzakonisht i madh i fakteve dėshmojnė qė veset e sipėrpėrmendura kontribuojnė nė jetė mė tė shėndoshė dhe mė tė gjatė, mirėpo studimi i ri i konkretizon dobitė. Kėto rezultate dėshmojnė qė edhe ndryshimet mė tė vogla nė mėnyrėn e jetesės mund tė kenė dobi tė mėdha pėr shėndetin, porosisin autorėt britanikė.
Nė periudhėn kohore prej vitit 1993 deri nė 1997, shkencėtarėt kanė anketuar 20.000 meshkuj tė shėndoshė dhe femra nga Britania e Madhe. Sė bashku me anketimin ata i kanė matur atyre shtypjen e gjakut dhe vitaminėn C, qė dėshmojnė sa ata ushqehen me pemė dhe perime.
Kanė dėshmuar qė ndikimin mė tė madh nė jetėgjatėsi ka ndėrprerja e pirjes sė duhanit, qė do tė sillte deri tek pėrmirėsimi i shėndetit pėr 80 pėr qind. Pas kėsaj pason tė ushqyerit me pemė e perime.
Konsumimi me masė i alkoolit dhe ushtrimet trupore janė po ashtu tė dobishme, kanė konkluduar Kay-Tee Khaw dhe kolegėt e tij nga University of Cambridge dhe Medical Research Council.
"Tė pajisur me kėto informata doktorėt tani janė nė pozitė mė tė mirė pėr tė nxitur ndryshime, tė cilat do tė avancojnė jetėn e personave nė moshė mesatare dhe atyre mė tė vjetėr", kanė thėnė shkencėtarėt.__________________
Forum 
Kėrko 
Regjistrohu 
identifikimi 
Sat 12 Jan 2008 - 16:52